Apie tarnybą

                                                                                                                                          Kadenciją baigę inspektoriai

Tarnybos tikslas

Žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse

Tarnybos misija 

Siekti, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, ugdyti kritišką požiūrį į visuomenės informavimo procesus, kelti žmogaus teisių suvokimą visuomenėje, skatinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybę.

Tarnybos uždaviniai 

  • Ugdyti visuomenės pilietiškumą, kritišką požiūrį į visuomenės informavimo procesus;
  • Kelti visuomenės teisinį sąmoningumą ir žmogaus teisių suvokimą;
  • Puoselėti darnius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų santykius su visuomene;
  • Skatinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybę.

 

Apie Tarnybą

Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė įsteigta 1996 metais priėmus Visuomenės informavimo įstatymą. Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius) yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, negalintis dalyvauti politinėje veikloje. Inspektorius prižiūri, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse.

Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius

Savo veikloje inspektorius vadovaujasi teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais, todėl negali imtis veiksmų, kurie būtų suvokiami kaip tiesioginis kišimasis į visuomenės informavimo priemonių veiklą, taip pat negali drausti šios veiklos ar kaip nors ją riboti.

Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas įgyvendinti padeda ir veiklą užtikrina 2006 metais funkcionuoti pradėjusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą, todėl ji yra tarpinė grandis tarp valstybės ir visuomenės informavimo sferoje veikiančių savitvarkos, žurnalistų profesinių institucijų. Tarnybos veikla organizuojama trimis kryptimis:

1) viešosios informacijos stebėsena ir analizė (nuo 2006 m. išskyrus radijo ir televizijos programose);

2) viešosios informacijos ekspertinis vertinimas (nuo 2006 m. perduota Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos funkcija – priskirti spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, nuo 2010 m. pavesta nustatyti, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų);

3) teisinis pažeidimų tyrimas, vertinimas ir poveikio priemonių taikymas (aktyviai dalyvaujama atliekant ikiteisminius tyrimus, tirai pažeidimus pagal suinteresuotų asmenų skundus ir savo iniciatyva).

Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus:

1) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;

2) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

3) dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse.

Specialiosios inspektoriaus priežiūros sritys:

1) nepilnamečių teisių ir jų teisėtų interesų apsauga visuomenės informavimo priemonėse. Šios funkcijos įgyvendinimas paremtas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos vertinimu ir atsakomybės priemonių taikymu už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų draudimų pažeidimus.

2) asmens duomenų tvarkymas ir visuomenės informavimo laisvės derinimas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Šiuos pažeidimus inspektorius tiria Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, glaudžiai bendradarbiaudamas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas, informacijos, būtinos žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijoms atlikti, nepateikimas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.

Be to, inspektoriaus priimami sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.