TRUMPA 2-ŲJŲ REGLAMENTO TAIKYMO METŲ TARNYBOJE APŽVALGA

TRUMPA 2-ŲJŲ REGLAMENTO TAIKYMO METŲ TARNYBOJE APŽVALGA

Šiandien sukanka dveji metai, kai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas). Kartu su kitų funkcijų vykdymu, žurnalistų etikos inspektorius pagal kompetenciją prižiūri Reglamento taikymą, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Visais kitais tikslais tvarkomų asmens duomenų priežiūrą atlieka Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, su kuria vystome glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Per šiuos metus pastebėjome, kad Reglamento įsigaliojimas ženkliai padidino žmonių ryžtą ginti savo teisę į duomenų apsaugą. Jei 2018 m. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) gavo 69 skundus dėl galimo asmens duomenų tvarkymo pažeidimo žiniasklaidoje, tai 2019 m. gauti jau 133 tokie asmenų skundai (iš viso Tarnyba per 2019 m. gavo 380 skundų). Šie metai Tarnyboje pasižymėjo tuo, kad daugiausia skundų gauta dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo žiniasklaidoje, o ne dėl garbės ir orumo pažeidimų, kaip būdavo ankstesniais metais. Ši tendencija stebima ir einamaisiais metais.

Nagrinėdamas pagal Reglamentą pateiktus skundus, žurnalistų etikos inspektorius siekia užtikrinti saviraiškos ir informacijos laisvės bei žmogaus teisės į asmens duomenų apsaugą pusiausvyrą. Analizuojant nagrinėtas situacijas pastebime, kad tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse duomenys dažniausiai, nors ne visada, tvarkomi siekiant patenkinti viešąjį interesą, o socialiniuose tinkluose neretai bandoma viešumu atgauti skolą ar paviešinti netinkamai automobilį pasistačiusį asmenį, kitaip tariant, nubausti viešumu.

Išnagrinėjus skundus, 2019 m. nustatyta 30 asmens duomenų tvarkymo pažeidimų (palyginimui 2018 m. – 8). Dažniausiai pažeisti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai ir teisėto duomenų tvarkymo sąlygos (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punktas ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punktas). 6 kartus buvo nepaisyta draudimo viešai skelbti asmens kodą. Dažniausiai taikyta poveikio priemonė – papeikimas. Baudų pagal Reglamentą žurnalistų etikos inspektorius dar nėra skyręs.

Nors įstatyminiu lygiu neįtvirtintos, tačiau Tarnybos teikiamos teisinės konsultacijos – efektyvi prevencinė priemonė išvengiant pažeidimų, o kai pažeidimas padarytas – tai yra pirmas ir visiems prieinamas žingsnis į teisinę gynybą. 2019 m. itin išaugo suinteresuotų asmenų dėmesys Reglamento taikymo klausimams, asmens duomenų tvarkymo žiniasklaidoje problemoms. Per 2019 m. Tarnybos specialistai iš viso suteikė 1121 konsultaciją, iš kurių apie du trečdalius sudarė klausimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą. Dažniausi užduodami klausimai dėl asmenų filmavimo (fotografavimo) viešose vietose, renginiuose, ugdymo įstaigose, tokių atvaizdų viešo skelbimo, vaikų nuotraukų platinimo be tėvų sutikimo, sutikimo tvarkyti duomenis išraiškos formos, asmens vardo, pavardės, atvaizdo, gyvenamosios vietos adreso, automobilio valstybinio registracijos numerio, informacijos apie asmens sveikatą, skelbimo, teisės „būti pamirštam“ realizavimo galimybes.

Konsultuojant asmenis išryškėjo tendencija, kad asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimai dažnai buvo keliami ne dėl žurnalistų, o su šia profesija nesusijusių asmenų, jų parengtos ir paskelbtos informacijos (socialinių tinklų paskyrų valdytojų, komentarų autorių ir pan.) atžvilgiu. Nors ir nebūdami žurnalistais, tokie asmenys yra laikomi viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), kuriems taip pat galioja duomenų apsaugos taisyklės.

Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) į žurnalistų etikos inspektorių dažnai kreipėsi prašydami konsultacijos ar išaiškinimo dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir teisės į duomenų apsaugą pagal Reglamentą santykio.

Per dvejus Reglamento taikymo metus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse pastebima ir vis labiau ryškėjanti problema – neteisingai interpretuojant Reglamentą, nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė į informaciją, kai kalbame apie žurnalistinius tyrimus, ypač susijusius su viešaisiais asmenimis. Priešingai savo prigimčiai, Reglamentas neretai naudojamas kaip priedanga, siekiant išvengti žiniasklaidos dėmesio gvildenant viešąjį interesą tenkinančias temas. Kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, tačiau asmens duomenų apsauga ir Reglamentas negali būti naudojami kaip žurnalistų funkcijas, būtinas demokratinėje visuomenėje, atlikti trukdantis instrumentas.