VIEŠAS PRANEŠIMAS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIMO

     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms galioja 2 metų senaties terminas, o pareiškėjo skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas.
     2018 m. spalio 24 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išsprendė ginčą tarp pareiškėjo S. K. ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kilusį dėl 2016 m. liepos 18 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo nenagrinėti pareiškėjo skundo, nes yra suėjęs 2 metų senaties terminas.
     Pareiškėjas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą daugiau nei po 2 metų, kai buvo paskelbtos publikacijos internete ir nurodė, jog jose skelbiama jo garbę ir orumą, privatumą pažeidžianti informacija.
     LVAT nagrinėjamos bylos kontekste atkreipė dėmesį, jog išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. byloje Nr. A-662-996/2014 jau pasisakė dėl panašių aplinkybių. Konstatavo, jog žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o pareiškėjas į žurnalistų etikos inspektorių su skundu kreipėsi praleidęs 2 metų senaties terminą. Todėl    LVAT pripažino, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas nenagrinėti pareiškėjo skundo yra teisėtas ir pagrįstas.
    Nagrinėjamos bylos kontekste LVAT pažymėjo ir tai, kad nepaisant to, jog viena iš Visuomenės informavimo įstatyme numatytų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją jis turi atlikti atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo įstatyme numatytą jo paskirtį (49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą. Asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis, o asmens garbės ir orumo gynimą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis, t. y. pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, turi galimybę vadovaudamasis minėtomis teisės normomis kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus.