Skundas dėl www.lrytas publikacijoje „Viktorijai Siegel – kaltinimai dėvint klastotes“ paskelbtos informacijos pripažintas pagrįstu. Portalas įspėtas bei turės pašalinti informaciją.

Viktorijos Siegel skundas dėl www.lrytas.lt publikacijoje „Viktorijai Siegel – kaltinimai dėvint klastotes“ paskelbtos informacijos pripažintas pagrįstu. Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė konstatavo, jog informacijos publikacijoje viešinimas pažeidžia pagarbos žmogui, viešosios informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principą, draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Portalas įspėtas ir įpareigotas pašalinti publikaciją.

Rugsėjo mėnesį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT) pateiktame skunde Viktorija S. nurodė, kad publikacijoje „Viktorijai Siegel – kaltinimai dėvint klastotes“ tikrovės neatitinka bei jos garbę ir orumą žemina anoniminio šaltinio atsiųsti ir www.lrytas.lt publikacijoje paskelbti šie teiginiai: „Christian Loubotin“ sportiniai batai, už kuriuos prašo 160 eurų! Tai juk akivaizdūs padirbiniai! Kitaip tariant - vagystė!! Esu visiškai apstulbusi, jog tokia mergina, visuomenėje linksniuojama kaip garsaus verslininko sužadėtinė, galimai renkasi padirbinius”; „Aš negaliu patikėti, jog save, kaip prekinio ženklo kūrėja, pristatanti mergina negerbia kitų, galimai pirkdama padirbinius! Man tik norisi užduoti klausimą, ar nesijauti vagile? Nors, ką čia klausiu, kai pačios parduodami drabužiai yra lyg iš akies traukti „Chanel” modeliai”; „Labai liūdna, kad mergina, kurią seka tūkstančiai jaunų merginų, taip supranta gyvenimo vertybes. Reklaminės gėlės, galimi, garsių prekių ženklų, padirbiniai ir šypsena veide“; „Gal vertėtų tokia mergina pasidomėti mokesčių inspekcijai“.
Pareiškėja skunde nurodė, jog ji nepagrįstai kaltinama suklastotų prekės ženklų daiktų įsigijimu ir naudojimu, vadinama „vagile“, sukuriamas įspūdis, jog užsiima neteisėta veikla bei svarstoma, ar nereikėtų ja pasidomėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. V.Siegel skunde nurodė neįsigijusi ir nepasinaudojusi suklastoto prekės ženklo daiktais bei teigė įrodymui galinti pateikti įsigytų prekių čekį. Ji taip pat nurodė, kad jai nebuvo suteikta teisė paneigti nurodytus teiginius: nors kreipėsi į redakciją reikalaudama išspausdinti paneigimo tekstą, tačiau www.lrytas.lt tai padaryti atsisakė.

Lrytas su skundu nesutiko ir informavo, kad publikacijos šaltinis nėra anoniminis, jame pateikta argumentuota nuomonė, o ne žinia, nurodė, jog naujienų portalo žurnalistė buvo susisiekusi su pareiškėja, tačiau ji atsisakė komentuoti situaciją.

ŽEIT nustatė, jog publikacijoje nuomonė apie tariamą Viktorijos S. neteisėtą veiklą pateikiama abejojant skelbiamų įtarimų tikrumu („galimai renkasi padirbinius“; „galimai pirkdama padirbinius“; „Juk tai būtų nusikaltimas!”, „Kitaip tariant - vagystė!!”, „palieku teisę kiekvienam nuspręsti – padirbiniai ar ne“; „Kita vertus, nemanau, jog garsus Lietuvos verslininkas leistų savo mylimajai dėvėti ir avėti padirbinius – juk tai vagystė!”), kartu pateikiant pasiūlymą, jog galbūt reikėtų inicijuoti tyrimą dėl tariamai neteisėtų jos veiksmų („gal vertėtų tokia mergina pasidomėti mokesčių inspekcijoje”). Tačiau skaitytojo dėmesį atkreipiančioje antraštėje paskelbus labiausiai provokuojančius informacijos aspektus sukuriamas įspūdis, jog pareiškėja kaltinama neteisėta veikla.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė: „Publikacijos antraštė užima ypatingą vietą visuomenės dėmesio patraukimo ir išankstinės nuomonės formavimo kontekste, todėl antraštėje „Viktorijai Siegel – kaltinimai dėvint klastotes“ pavartotas žodžių junginys „kaltinimai dėvint klastotes“, kuriuo pateikiama informacija, jog ji kaltinama nusikalstamo pobūdžio veiksmų atlikimu, akivaizdžiai žemina jos garbę ir orumą, juolab, jog antraštėje pareiškėjos vardas ir pavardė tiesiogiai minimi“.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad žodžio „vagys“, skirto apibūdinti žmones, pripažintus kaltais dėl nusikalstamai gautų daiktų įgijimo, vartojimas gali įžeisti asmenis, kurie nebuvo dėl to nuteisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje teigiama, kad nuomonės apie asmenį paskleidimas visuomenės informavimo priemonėje formuoja visuotinę nuomonę apie šį asmenį, todėl, nors nuomonė ir yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant visuomenėje priimtinų elgesio normų. Nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti.

Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė: „Pareiškėja nėra viešasis asmuo, todėl informacija apie jos dėvimų gaminių originalumą, subjektyvi nuomonė apie gyvenimo vertybes negali būti viešo intereso klausimas, tenkinantis pagrįstą ir teisėtą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Paskleista sensacinga, visuomenės smalsumą tenkinanti, pareiškėjos garbę ir orumą žeminanti informacija“.