VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO NUTARTĮ (2021-07-23)

2021 m. liepos 21 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nutarė pareiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ir jos vadovo apeliacinį skundą atmesti ir 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, kuriuo žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dėl jų dalykinės reputacijos / garbės ir orumo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Nagrinėtame reportaže ir publikacijose pateikiama informacija apie FNTT veiklą, bylų tyrimą, neigiamai charakterizuojami kai kurių padalinių vadovai, aptariamos egzistuojančios negerovės (problemos), pasisakoma dėl tarpusavio santykių tarp darbuotojų ir kt. informacija.
LVAT nutartyje pabrėžė, kad tiek reportaže, tiek ir publikacijose paskelbta informacija
pagrįsta viešuoju interesu, o FNTT, taip pat ir jos vadovas laikytini viešaisiais
asmenimis. Atkreipė dėmesį, kad tikrovę atitinkanti, nors ir nepalanki kritiška informacija negali pažeminti viešojo juridinio asmens dalykinės reputacijos ar viešojo asmens garbės ir orumo, nes jų atžvilgiu kritikos laipsnis yra aukštesnis.
LVAT pripažino, jog ginčo teiginiuose esanti informacijos šaltinių teikta informacija yra ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kūryba. Be to, kilus ginčui dėl informacijos šaltinio nurodymo, pažymėjo, kad nebūtina, jog informacijos šaltinis būtų visuomenei viešai įvardytas ar aiškiai nurodytas, t. y. atskleistas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
LVAT nutartyje svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad reportaže ir publikacijose FNTT, jos vadovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti. Bendrai pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl nepriklausomų nuomonių pateikimo visuomenės informavimo priemonėse.
Nustatant teisingą pusiausvyrą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą, akcentuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) svarbiausi (susisteminti) kriterijai: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 45192/09).