Viešas pranešimas: Lietuvos žiniasklaidoje susiklosčiusi informavimo apie teisės pažeidimus tradicija neretai lemia beatodairišką asmens duomenų atskleidimą

Lietuvos žiniasklaidoje susiklosčiusi informavimo apie teisės pažeidimus tradicija neretai lemia beatodairišką asmens duomenų atskleidimą. Manoma, jog tai pateisinama teisėtu ir pagrįstu viešuoju interesu, o teisės pažeidimą padariusio duomenų subjekto interesai, t. y. lūkestis į duomenų apsaugą, nėra ir negali būti viršesnis, kadangi toks asmuo savo veiksmais prisideda prie privatumo, asmens duomenų apribojimo. Vis dėlto tokiu atveju itin svarbus proporcingumo klausimas – kokie teisės pažeidimą galimai padariusio / padariusio asmens duomenys pagrįstai gali būti atskleidžiami, o kokių duomenų viešinimas būtų laikomas pertekliniu?
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) pažymima, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir, remiantis proporcingumo principu, derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, taip pat saviraiškos ir informacijos laisve. Saviraiškos laisvė taip pat nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tai reiškia, kad saviraiškos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Ribojimo išimtinumas pasižymi tuo, kad Konstitucijoje nustatytų galimų ribojimo pagrindų negalima aiškinti jų išplečiant, o Konstitucijoje įtvirtintas būtinumo kriterijus suponuoja tai, kad kiekvienu atveju ribojimo pobūdis, apimtis turi atitikti siekiamą tikslą.
Konstitucinis Teismas, interpretuodamas žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo principą, yra konstatavęs, jog asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privatumo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Nusikaltimu įtariamas / kaltinamas, nuteistas asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 1999-10-21, 2000-05-08, 2002-09-19 nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.
Kalbant apie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento tikslą – fizinių asmenų duomenų apsaugą tvarkant jų duomenis praktikoje neretai susiduriama su teisės į duomenų apsaugą ir saviraiškos laisvės kolizija.
Šiame kontekste svarbu paminėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) 2021 m. birželio 22 d. sprendimą (Byla C-439/19). Sprendime buvo įvertintos Latvijos nacionalinės teisės nuostatų, kuriose numatyta galimybė visuomenei susipažinti su asmens duomenimis apie už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus, teisėtumas. Lietuvoje baudos taškų sistema panaikinta 2010 metais, tačiau daugeliu aspektų šiame sprendime pateiktas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų aiškinimas yra itin aktualus ir Lietuvos nacionalinei teisei, taip pat asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos (informacijos) laisvės santykiui.
Minėtoje byloje fiziniam asmeniui B už vieną ar kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo skirti baudos taškai. Remiantis teisiniu reglamentavimu (Kelių eismo įstatymu ir 2004 m. birželio 21 d. Nutarimu Nr. 551) Latvijos Kelių eismo saugumo direkcija šiuos baudos taškus įtraukė į nacionalinį transporto priemonių ir jų vairuotojų registrą. Kadangi šiame registre esanti informacija apie baudos taškus yra viešai prieinama, be to, B teigimu, ji buvo atskleista pakartotinai naudoti keliems ūkio subjektams, B pateikė Latvijos Konstituciniam Teismui konstitucinį skundą, kad jis išnagrinėtų, ar Kelių eismo įstatymo nuostatos atitinka Latvijos Konstitucijos 96 straipsnyje įtvirtintą pamatinę teisę į privatų gyvenimą. Buvo patvirtinta, kad bet kuris asmuo gali gauti informaciją apie kitam asmeniui skirtus baudos taškus, pateikęs prašymą tiesiogiai Kelių eismo saugumo direkcijai arba pasinaudodamas pakartotinai duomenis naudojančių komercinių subjektų teikiamomis paslaugomis. Pabrėžta, kad ši nuostata yra teisėta, nes pateisinama kelių eismo saugumo didinimo tikslu. Be kita ko, dėl šio bendrojo intereso būtina atvirai identifikuoti kelių eismo taisyklių pažeidėjus, visų pirma tuos, kurie jas pažeidinėja sistemingai ir piktybiškai, siekiant, kad dėl skaidrumo jie būtų atgrasomi nuo pažeidimų. Be to, minėta nuostata pateisinama Latvijos Konstitucijoje numatyta teise gauti informaciją.
Teisingumo Teismas šioje byloje nustatė keletą itin svarbių aspektų.
Pirma. Asmens duomenų apie baudos taškus tvarkymas yra asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas, kaip tai apibrėžta BDAR 10 straipsnyje, kuriam dėl aptariamų duomenų ypatingo jautrumo BDAR numatyta didesnė apsauga. Baudos taškai yra asmens duomenys, nepriskirtini prie BDAR taikymo išimčių. Taigi tokiems duomenims taikomas BDAR.
Latvijos teisės sistemoje kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už juos taikomas nuobaudas reglamentuoja administracinė teisė ir skiriant baudos taškus siekiama ne taikyti papildomą nuobaudą, bet didinti atitinkamų vairuotojų supratingumą, juos skatinant saugiau vairuoti. Kai pasiekiamas tam tikras baudos taškų skaičius, atitinkamam asmeniui gali būti taikomas draudimas vairuoti tam tikrą laikotarpį. Teisingumo Teismas nustatė, kad net kalbant apie pažeidimus, kurie pagal nacionalinę teisę nėra laikomi „baudžiamaisiais“, atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo pobūdį ir sankcijų griežtumą jie gali būti prilyginami tokiems. Teismas pažymėjo, kad aptariami kelių eismo taisyklių pažeidimai patenka į sąvoką „nusikalstama veika“, kaip ji suprantama pagal BDAR.
Antra. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad dėl asmens duomenų apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant duomenis apie už juos skirtus baudos taškus, atskleidimo visuomenei gali būti stipriai suvaržytos pagrindinės teisės į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, nes šis duomenų atskleidimas gali sukelti visuomenės nepritarimą ir dėl to duomenų subjektas gali būti stigmatizuojamas, jo privatus ar profesinis gyvenimas gali būti stipriai suvaržytas.
Teisingumo Teismas atsižvelgdamas, viena vertus, į nagrinėjamų duomenų jautrumą ir minėto duomenų subjektų pagrindinių teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą suvaržymo stiprumą ir, kita vertus, į aplinkybę, kad, remiantis tuo, jog kelių eismo saugumo didinimo tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis, negali būti laikoma, jog įrodyta, kad, norint pasiekti šį tikslą, tokia asmens duomenų apie už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus atskleidimo tvarka yra būtina. Taigi, nors galima pateisinti vairuotojų, sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančių kelių eismo taisykles, atskyrimą nuo vairuotojų, nusižengiančių kartais, negalima konstatuoti, kad, siekiant padidinti kelių eismo saugumą, plačioji visuomenė turi identifikuoti pirmajai šių vairuotojų kategorijai priskiriamus vairuotojus arba šia informacija turi būti su ja dalijamasi.
Trečia. Teisingumo Teismas konstatavo, kad galimybė susipažinti su oficialiais dokumentais yra viešasis interesas, dėl kurio tokiuose dokumentuose esantys asmens duomenys gali būti teisėtai teikiami, ši galimybė susipažinti turi būti derinama su pagrindinėmis teisėmis į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Kita vertus, ESTT atsižvelgęs į duomenų apie už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus jautrumą bei į duomenų subjektų pagrindinių teisių į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymo dėl šių duomenų atskleidimo stiprumą, konstatavo, kad šios teisės yra viršesnės už viešąjį interesą turėti galimybę susipažinti su oficialiais dokumentais, be kita ko, esančiais nacionaliniame transporto priemonių ir jų vairuotojų registre.
Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad draudžiamos Latvijos teisės nuostatos, pagal kurias Kelių eismo saugumo direkcija įpareigojama suteikti galimybę visuomenei susipažinti su asmens duomenimis apie transporto priemonių vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus, nereikalaujant, kad asmuo, prašantis suteikti galimybę susipažinti, įrodytų, jog turi konkretų interesą juos gauti.
Ketvirta. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad BDAR nuostatos, konkrečiu atveju 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies e punktas ir 10 straipsnis, turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias viešosios teisės reglamentuojama įstaiga, atsakinga už registrą, į kurį įtraukiami už kelių eismo taisyklių pažeidimus transporto priemonių vairuotojams skirti baudos taškai, įpareigojama suteikti galimybę visuomenei susipažinti su šiais duomenimis, ir asmuo, prašantis suteikti galimybę susipažinti, neprivalo įrodyti, jog turi konkretų interesą gauti minėtus duomenis. Be kita ko, draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias viešosios teisės reglamentuojamam subjektui leidžiama tokio pobūdžio duomenis atskleisti ūkio subjektams, kad jie galėtų juos pakartotinai panaudoti ir atskleisti visuomenei.
Penkta. Kartu Teisingumo Teismas akcentavo, kad teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis. Todėl apribojimai gali būti nustatyti, jeigu jie yra numatyti įstatyme, nekeičia pagrindinių teisių esmės ir atitinka proporcingumo principą. Remiantis pastaruoju principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Jie turi neviršyti to, kas yra griežtai būtina, ir suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Siekiant nustatyti, ar asmens duomenų apie baudos taškus atskleidimas visuomenei yra būtinas siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, ir ar teisės nuostatose, kuriomis leidžiamas toks duomenų atskleidimas, numatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 10 straipsnį, visų pirma reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į dėl minėto duomenų atskleidimo atsirandančio pagrindinių teisių į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymo stiprumą, jis yra pateisinamas ir, be kita ko, proporcingas įgyvendinant siekiamus tikslus.
Šešta. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kelių eismo saugumo didinimas yra Europos Sąjungos pripažintas bendrojo intereso tikslas. Taigi valstybės narės gali pagrįstai kelių eismo saugumą laikyti „užduotimi, vykdoma viešojo intereso labui“. Vis dėlto Teisingumo Teismas nenustatė, kad Latvijos asmens duomenų apie baudos taškus atskleidimas yra būtinas šiam tikslui pasiekti.
Šis būtinumo reikalavimas nėra įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas gali būti tinkamai ir veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, o nukrypti nuo duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina.
Septinta. Teisingumo Teismas atsižvelgė, viena vertus, į nagrinėjamų duomenų jautrumą ir minėto duomenų subjekto pagrindinių teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą suvaržymo stiprumą ir, kita vertus, į aplinkybę, kad kelių eismo saugumo didinimo tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis. Todėl negali būti laikoma, jog įrodyta, kad, norint pasiekti šį tikslą, tokia asmens duomenų apie už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus atskleidimo tvarka yra būtina.
Teisingumo Teismo manymu, nors galima pateisinti vairuotojų, sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančių kelių eismo taisykles, atskyrimą nuo vairuotojų, nusižengiančių kartais, negalima konstatuoti, kad, siekiant padidinti kelių eismo saugumą, plačioji visuomenė turi identifikuoti pirmajai šių vairuotojų kategorijai priskiriamus vairuotojus arba šia informacija turi būti su ja dalijamasi. Teisingumo Teismas pažymėjo ir tai, kad teisė į informacijos laisvę negali būti aiškinama taip, kad ja pateisinamas asmens duomenų apie už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus atskleidimas bet kuriam to paprašiusiam asmeniui.
IŠVADOS
Teisingumo Teismas šioje byloje vienareikšmiškai konstatavo, jog dėl administracine tvarka bausto asmens duomenų atskleidimo visuomenei tokio asmens teisės į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą gali būti suvaržytos, duomenų subjektas – stigmatizuojamas. Grįžtant prie asmens duomenų proporcingumo klausimo, vertinant jį aptartos bylos ir Teisingumo Teismo pateikto BDAR nuostatų aiškinimo kontekste, akivaizdu, jog informuojant visuomenę apie administracinius nusižengimus padariusius asmenis, viena vertus, pagrįstai turi būti siekiama teisėtų ir visuotinai svarbių visuomenės informavimo tikslų, kita vertus, skleidžiama informacija negali varžyti duomenų subjekto teisių akivaizdžiai labiau nei reikia visuomenės informavimo tikslams pasiekti. Įvertinus nacionalinį kontekstą, diskutuotinas privatumo, asmens duomenų apsaugos proporcingumas saviraiškos laisvės požiūriu, skleidžiant informaciją apie teisės pažeidimus padariusius asmenis, juolab Teisingumo Teismui įžvelgus tokių asmenų galimą stigmatizavimą bei neproporcingą teisių suvaržymą pagal BDAR. Analizuojant naujausią teismų formuojamą praktiką asmens duomenų ir saviraiškos laisvės kontekste, pravartu priminti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimą dėl asmens nuotraukos naudojimo istorijai iliustruoti. Taigi EŽTT pažymėjo, kad net ir neutrali nuotrauka, lydinti istoriją, kurioje asmuo vaizduojamas neigiamai, yra rimtas įsibrovimas į asmeninį gyvenimą asmens, kuris nesiekia viešumos (2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje Rodina prieš Latviją, peticijų Nr. 48534/10 ir 19532/15, 131 par). Su tokiu EŽTT išaiškinimu koreliuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT).
LAT, vertindamas televizijos programoje „Farai“ paskelbtą asmens atvaizdą, konstatavo, kad net ir nustačius neteisėtus ieškovo veiksmus, viešam filmuotos medžiagos, kuria fiksuojamas pažeidimas, demonstravimui pateisinti to nepakanka. Turi būti nustatyta, ar buvo teisėtas ir pagrįstas visuomenės poreikis žinoti pažeidimo aplinkybes ir (ar) kitą susijusią informaciją (asmens duomenis, faktines detales ir pan.). Aplinkybė dėl visuomenės pagrįsto poreikio (ne)buvimo nustatytina, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, paliestus interesus, atsiradusius padarinius, kitus aspektus, kurie suponuotų išvadą, jog konkretus atvejis kelia svarbių klausimų, jo paviešinimu inicijuojamos visuotinės svarbos diskusijos platesniame visuomenės rate. Teismas pažymėjo, jog turi būti įvertinta kuo pasireiškė filmuotos medžiagos fiksuojant teisės pažeidimą reikalingumas viešam demonstravimui konkrečiu atveju, kaip tai padėjo atskleisti įstatymo pažeidimą, kuo pasireiškė teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti vaizdo įraše pateiktą informaciją ir ar tai nebuvo vien siekis gauti ekonominės naudos, patenkinti visuomenės smalsumą (2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020).