VIEŠAS PRANEŠIMAS: NETEISĖTAI ATSKLEISTI PRIVATŪS PAŽEIDĖJO DUOMENYS PRIMINĖ: VISUOMENĖS INTERESAS ŽINOTI NĖRA BERIBIS

VIEŠAS PRANEŠIMAS:  NETEISĖTAI ATSKLEISTI PRIVATŪS PAŽEIDĖJO DUOMENYS PRIMINĖ: VISUOMENĖS...

Privačių asmens duomenų atskleidimas gali tapti rimtu pažeidimu, net jei duomenys atskleidžiami siekiant informuoti apie nusižengusį asmenį. Tokiu pavyzdžiu tapo kaimynų latvių patirtis bei šios vasaros Europos Sąjungos Teisingumo teismo (ESTT) sprendimas, nurodęs, kad buvo neteisėtai viešai atskleisti asmeniniai pažeidėjo duomenys.

ESTT 2021 m. birželį priėmė sprendimą dėl situacijos Latvijoje. Informuojant apie kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejį atskleista pažeidėjo „surinktų“ balų už pažeidimus informaciją (Latvijoje dar galioja balų sistema).

„Žiniasklaidoje vyrauja suformuotas įprotis atskleisti tam tikrus asmeninius žmonių duomenis, vadovaujantis visuomenės interesu žinoti. Tačiau šis interesas nėra „visagalis“, – pabrėžia Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

Teismo teigimu, minėtu atveju atskleisti duomenys gali sukelti visuomenės nepritarimą ir dėl to asmuo gali būti stigmatizuojamas, jo privatus ar profesinis gyvenimas gali būti stipriai suvaržytas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad būtina skirti informaciją, kuri pateikiama dėl vairuotojų, sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančių kelių eismo taisykles, nuo informacijos apie vairuotojus, kurie nusižengia kartais.

ESTT nenustatė, kad Latvijos informacijos apie konkretaus asmens sukauptus baudos taškus atskleidimas yra būtinas siekiant eismo saugumo ir ginant visuomenės viešą interesą.

„Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) pažymima, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, taip pat saviraiškos ir informacijos laisve. Tačiau ir saviraiškos laisvė taip pat nėra absoliuti“, – teigia Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė.

Nagrinėjant tokius atvejus, reikia atsižvelgti į proporcingumo klausimą – kokie teisės pažeidimą galimai arba padariusio asmens duomenys gali būti atskleidžiami, o kokių duomenų viešinimas būtų laikomas pertekliniu?

Žmogaus privatumo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais daro žalą kitiems asmenims, visuomenei ir valstybei.

Informuojant visuomenę apie administracinius nusižengimus padariusius asmenis, viena vertus, pagrįstai turi būti siekiama teisėtų ir visuotinai svarbių visuomenės informavimo tikslų. Kita vertus, skleidžiama informacija negali varžyti duomenų subjekto teisių akivaizdžiai labiau nei reikia visuomenės informavimo tikslams pasiekti.

O tai aktualu ir Lietuvos atveju ir ypač – kai kurioms TV laidoms, nuolat rodančioms pažeidėjus bei atskleidžiančioms per daug asmens duomenų.

Išsamesnę ESTT sprendimo analizę (lietuvių kalba) rasite čia:  Viešas pranešimas: Lietuvos žiniasklaidoje susiklosčiusi informavimo apie teisės pažeidimus tradicija neretai lemia beatodairišką asmens duomenų atskleidimą